išvartoti

išvartoti
išvartóti tr. Š 1. N, Rtr, DŽ, KŽ žr. suvartoti 1: Visus liepo žiedus išvartójau Ėr. Savo medų niekados neišvartódavau Tlž. Duok mums sveikiems juos (javus) suvalyt ir džiaugsme išvartoti brš. ║ Neišvartó[ja], velniai, žemės, o žmoguo, senysims neduoda Jdr. ║ Š Ans išvartójo visą mantą, t. y. pragėrė J. Išvartójo mano turtą ir pats galą gavo Ds. Vaikai išvartós piningus, vėjais paleis Krš. | refl. Š, Rtr, BŽ88, KŽ. | prk.: Sakė, saulė išsivartójusi, še, ką parodė (ilgai buvo kaitra) Krš. 2. refl. susidėvėti: [Senam] išsivartóję visi šlankai, laikas jau virsti i važiuoti (mirti) Krš. 3. prk. ilgą laiką turint nesantuokinius santykius nuvalkioti: Išvartójo mergą i neėmė, užtraukė sarmatą Krš. Kada ponas ją (mergaitę) gana išvartojęs buvo, tada privelydavo tiktai apsivesti (= vesti) prš. Po veselias vis uliojai, visus pulkus išvartojai LTR(Kp). 4. KŽ parduoti, iškišti: Vogtą arklį išvartójo kaimynas J. Išvartójo javus, sviestą Jnšk. 5. KŽ, Lnkv, Pš išleisti už vyro, ištekinti: Jeigu jau dukterį kokią išvartója, tai jau ana [gyvena] pas kitus tus tėvus Škn. Ją išvartójo užkuriom Sk. Mano gaspadorius išvartója savo dukterį, ir vakare prasidės veselė BM256(Grz). Tu neverk, neraudok, mūsų seseraite, mes tave išvartosme šį pat rudenėlį (d.) Sln. | refl.: Podukra išsivartojo už turtingo vaininko ir gyveno laimingai LMD(Žg). 6. išvartyti: Išvartójau šieną – ėmė ir sulijo Žb. 7. WP137 apsvarstyti, apmąstyti: Tatai visa išvartoję pilnai išvyst turim, kas yra geresnio MP96. Jei nori trumpiaus, teišvartój[a], ką nusidėjo dūmojimu, kalba ir darbu DK130. Čionai iš pirmo atmint ir ižvartot turim, kas tiktai dėjos Sename zokone MP52. \ vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; užvartoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • išvartoti — išvartóti vksm. Visùs liepžiedžius išvartójau …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išvartojimas — sm. (1) 1. Ser → išvartoti 1. 2. → išvartoti 5: Dėkui matušaitei už paauginimą, o tetušėliui už išvartojimą (d.) Šl. 3. → išvartoti 7: Su didžiu apsidūmojimu, inžvelgimu o išvartojimu tų žodžių turime juos kalbėti angu byloti WP144. Idant mes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvartoti — tr. LKKXIII45 išleisti už vyro, ištekinti: Jau abuodu mano vaikai apvartoti, jau galiu mirt Lnkv. vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmauti — 1. tr. J maunant ištraukti: Išmauk pirštines iš ūšmalų ir padžiauk Š. Man nepatinka per galvą išmaunama bliuskelė Ds. Nebišmauna rankų iš uzbono Šts. Anos šalies svotas palindo pasuolin, pagavo pelytę, išmovė skūrytę LTR(Kp). Turėjo išmautą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvartoti — 1. tr. naudingai suvartoti: Negaliu žemės benuvartoti – paduosiu sūnuo Dr. 2. tr. išleisti, išeikvoti: Kad vagia, tai moka ir nuvartot Trgn. Peningus betaig mezliauninkai netur ant savo naudos nuvartoti prš. ^ Ne tas vagis, katras vagis, ale… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavartoti — tr.; WP83,205 1. K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1 kiek vartoti įprastiniams, nuolatiniams poreikiams tenkinti: Trejus vaistus pavartojau – nustabdė kosulį Krš. Kai pavartoji tuos vaistus ilgesnį laiką, jauti stiprumą, gyvumą Smln. | Jeigut [nėščia] sukeiki,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervartoti — tr. iš naujo peržiūrėti, persvarstyti: Parašysim po raštelį, nusiųsdysim pas tėvelį – tegul tėvas perčitoja, mūs daleles pervartoja LTR(Kt). Užturėjo jį kaliniai, kolei tas reikalas nebus parvartotas ir nuspręstas brš. vartoti; apvartoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravartoti — 1. tr. N, [K] kam sunaudoti: Taip pravartojusi nuodus [giltinė] renka juos vėl nuomirėlių grabuose A1885,11. ║ KŽ išeikvoti, iššvaistyti: Visą turtą ans pravartojo J. Visus turtus lėbaudamas pravartojo Qu128. 2. intr. praleisti (laiką): Daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privartoti — 1. tr. NdŽ, KŽ pakankamai vartoti: Gana aš jau privartojau žolių [gydyti], ale tokios neregėjau Vrn. 2. intr. N, [K] būti reikalingam. vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvartoti — tr. 1. K, LL63,234, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeikvoti poreikiams tenkinti: Pasiryžk, suvartok (išgerk) tų žolikių pakiuką i pagerėsi Krš. Vienus vaistus suvartojau, dabar reikia kitokių Krs. Priegimtinėje ūkėje antai ką žmogus pasitaisydavo, tą jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”